fbpx

Kaip priimti ir palaikyti paauglį nuo lytinės raiškos iki tapatybės? Kaip kalbėtis apie brendimą ir kūno pokyčius? Kaip įveikti nejaukumą, kalbantis apie lytiškumą? Šias ir kitas temas spalio 28-29 dienomis vykusiuose mokymuose „Kaip kalbėti(s) apie lytiškumą?“ gvildeno tiek jaunimas, tiek jaunimo darbuotojai ir su jaunimu dirbantys asmenys.

Pasak Gretos Tautavičiūtės, projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinės 2021“ partnerysčių ir programos vystymo vadovės, mokymų tematika buvo parinkta atliepiant atliktą jaunimo darbuotojų ir su jaunimu dirbančių asmenų kompetencijų stiprinimo poreikių tyrimą bei atsižvelgiant į Klaipėdos jaunimo reikalų tarybos ir LMS Klaipėdos mokinių savivaldų informavimo centro (MSIC) keliamą poreikį.

„Nutarėme gvildenti lytiškumo temą ne tik su jaunimu dirbančiais darbuotojais, bet ir pačiu jaunimu. Todėl organizavome mokymus abejoms tikslinėms grupėms – jaunimo ir su jaunimu dirbantiems asmenims bei jaunimui. Registraciją į Jaunimo ir su jaunimu dirbančių asmenų mokymus turėjome stabdyti vos po kelių dienų nuo paskelbimo. Tai tik įrodo, kad ši tema yra itin aktuali. Virtualiuose mokymuose dalyvavo bemaž 60 jaunimo ir su jaunimo dirbančių asmenų“, – pasakoja G. Tautavičiūtė.

Kitąmet būsianti Europos jaunimo sostinė – Klaipėda kol kas yra vienintelė Europos jaunimo sostinė, kuri investuoja ne tik į jaunimą bei jaunimo organizacijas, bet ir į jaunimo darbuotojus ir su jaunimu dirbančius asmenis. Pasak organizatorių, siekiant pokyčių itin svarbu investuoti ir į tuos, kurie dirba ir augina jaunimą bei ateities lyderius. 

Svarbu kalbėti apie lytiškumą

Gyvename stereotipų ir socialinių tinklų pasaulyje, kuris neretai diktuoja požiūrį ir standartus, kuriais pradedame vadovautis, pvz.: teisingos kūno formos, teisingas šeimos ar jų santykių suvokimas ir pan. Bendraujant su jaunais žmonėmis itin svarbu pabrėžti, jog ne viskas, ką matome socialiniuose tinkluose yra teisinga, kiekvienas žmogus yra skirtingas, šeimų būna įvairių, kaip ir santykiai juose būna skirtingi, ir su tuo yra viskas gerai.

Pasak „Įvairovės ir edukacijos namų“ atstovės ir lektorės Linos Januškevičiūtės: „Vienas dažniausių klausimų, su kuriuo susiduriame vesdami lytiškumo ugdymo užsiėmimus – ar aš normalus, jeigu, pvz.: man ant rankų auga plaukai, jeigu man patinka tos pačios lyties asmuo, jeigu aš nebenoriu draugauti su mylimu žmogumi ir t.t. Tai atsiranda iš artimos aplinkos, bendraamžių, mokyklos bendruomenės, visuomenės, medijų gyvenimo. Daug garsių žmonių sau leidžia viešoje erdvėje mėtytis žodžiais „normalu–nenormalu“, o jaunam žmogui įsidėti save į vieną iš šių dėžučių – labai paprasta.“

L. Januškevičiūtės teigimu, nors dalis visuomenės vis dar kelia įvairias sąmokslo teorijas, ko mokoma lytiškumo ugdymo užsiėmimuose, lytinio švietimo situacija Lietuvoje pamažu gerėja. „Lytiškumo ugdymas padeda jaunam žmogui priimti save ir kitus, priimti apgalvotus sprendimus, siekti lygiaverčių santykių, atsispirti stereotipų daromai įtakai, suprasti, kas yra lytiniai santykiai ir koks ilgas kelias iki jų, suprasti apie saugesnius lytinius santykius, diskutuoti apie savo tapatybę ir seksualinę orientaciją, suprasti apie savo kūno pokyčius ir juos priimti kaip natūralų procesą, o ne baimės pilną patyrimą“, – pasakoja mokymų lektorė L. Januškevičiūtė.