fbpx

Dėl pandemijos po rudens atostogų vyresnių klasių moksleiviai ir studentai nebegrįžo į mokymosi įstaigas ir mokosi nuotoliniu būdu. Ar darbas iš namų skatina moksleivius bei studentus nusirašinėti?  

Iki spalio 31 dienos Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, vaikų literatūros skyriuje veikė paroda „Špargalkės (r)evoliucija“, kurios tikslas buvo iš pogrindžio ištraukti nesąžiningo mokymosi įrodymus bei pademonstruoti jaunimo išmonę, kuriant mokymosi palengvinimus bei jais naudojantis. 

Parodos idėja kilo projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ ambasadoriams, o Socialinių mokslų kolegija kartu su partneriais Transparency International Lietuvos skyriumi bei Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka tapo jos įgyvendintojais.

Visos Lietuvos mokyklų mokiniai buvo prašomi pasidalinti įspūdingiausiais paruoštukių pavyzdžiais bei istorijomis. „Gavome daugiau nei 70 įvairių formų akademinio (ne)sąžiningumo patirčių. Tačiau pasitaikė ir tokių istorijų bei pavyzdžių, kuriais dalintis nedrįsome dėl pernelyg įtaigių ir kokybiškai parengtų „mokomųjų“ priemonių“, – sako projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ platformos „Šiaurė–Pietūs“ koordinatorė Donata Dulkė.

„Taip pat susidarė įspūdis, kad įskaitų žodžiu laikymui labai pasitarnavo nuotolinis mokymas pavasarį. Mokiniai savo istorijose pasakojo, kad jie tiek apklijuodavo kompiuterio ekraną paruoštukėmis, tiek atsidarydavo dokumentą ir iš jo skaitydavo. Didžiausiu jų rūpesčiu buvo išmokti įtaigiai bei nepastebimai skaityti“, – pasakoja D. Dulkė.

Parodos įgyvendintojams, Socialinių mokslų kolegijai, kaip aukštojo mokslo institucijai buvo itin svarbu diegti akademinės etikos pamatus ne tik paskaitų ar egzaminų sesijos metu, bet ir bendradarbiauti su mokyklomis. Todėl džiugu, kad Transparency International Lietuvos skyriaus darbuotojų organizuotose akademinio sąžiningumo dirbtuvėse dalyvavo net 200 vyresniųjų klasių mokinių kartu su mokytojais. 

„Taip pat siekėme, kad diskusijos apie akademinį (ne)sąžingumą su mokiniais ir studentais nesibaigtų tik nusirašinėjimo masto identifikavimu. Jaunimas aktyviai prisidėjo ir prie siūlymų, kaip derėtų dirbti su akademinio nesąžiningumo problema“, – teigia D. Dulkė.

Transparency International Lietuvos skyriaus atstovai teigia, kad tarptautiniais tyrimais įrodyta, jog akademinis nesąžiningumas neretai turi tiesioginį ryšį su etišku ir sąžiningu darbu darbo aplinkoje. Pastebima, kad, mokyklose ar universitetuose nusirašinėjęs jaunimas, ir darbo aplinkoje elgiasi nesąžiningai bei imasi manipuliacijų dėl geresnių rezultatų.