fbpx

Happy City arba lietuviškai – Laimingų miestų konferencija pagaliau įvyko. Ilgai planuota ir atidėliota, turėjusi įvykti kovo mėnesį Amjeno mieste, Prancūzijoje, konferencija dėl COVID-19 pandemijos buvo perkelta į nuotolinę erdvę.

Atsižvelgiant į opiausią 2020 m. problemą, pagrindinė konferencijos tema buvo jaunų žmonių lyderystė mažinant COVID-19 krizės padarinius. Tuo tikslu, siekiant identifikuoti, kaip jaunimas jautėsi pirmo visuotinio karantino metu, buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 8 buvusios, esama ir būsimos Europos Jaunimo sostinės – Amjenas (Prancūzija), Braga (Portugalija), Klužas-Napoka (Rumunija), Klaipėda (Lietuva), Mariboras (Slovėnija), Novi Sadas (Serbija), Salonikai (Graikija), Varna (Bulgarija). Apklausoje dalyvavo daugiau nei 7 700 respondentų.

Pirmojo konferencijos pranešimo metu buvo aptariami apklausos rezultatai, kurie parodė, jog 4 iš 5 respondentų mano, jog jų miestai su pandemija susitvarkė gerai arba ganėtinai gerai. Jaunimo manymu, jie ir patys galėjo prisidėti prie pandemijos suvaldymo – laikantis galiojančių reguliavimų, įsitraukiant į savanorišką veiklą, remiant vietos verslą, inicijuojant pokyčius. Nepaisant to, jaunimas jautėsi mažiau laimingi nei iki pandemijos, o mažiausiai laimingi buvo aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys.

Rezultatai taip pat parodė, jog Klaipėdos jaunimas buvo vienas iš sėsliausių, iš namų karantino metu išeidavo tik labai prireikus ir labiausiai nerimavo dėl socialinių ryšių atnaujinimo su draugais ir šeima pasibaigus karantinui. Diskusijos metu taip pat aptartos ir pamokos, kurias išmokome – per socialines medijas ir televiziją vis girdėdavome, kad jaunimas nepriklauso rizikos grupei ir jiems virusas ne toks pavojingas, dėl šios priežasties dabar matome, jog jaunų žmonių sergamumas ir viruso plitimas tarp jų išaugo.  Visą tyrimą galima rasti čia.

Be atlikto tyrimo aptarimo, konferencijoje taip pat organizuotos 3 diskusijos, kuriose dalyvavo 17 pranešėjų. Klaipėdai atstovavo Klaipėdos liberalaus jaunimo organizacijos nariai Augustė Trinskytė ir Vitold Dvorak. Klaipėdos atstovai dalyvavo diskusijoje „Link skaitmeninimo“ (eng. Towards digital). Diskusijos metu iškelta mintis, jog prieš pandemiją mes daugelį dalykų vertinome kaip savaime suprantamus – gyvas bendravimas, apsikabinimai, kelionės ir pan. Nors pandemijos metu ir pagerinome savo IT įgūdžius, nuotolinių konferencijų metu gebame priimti tam tikrus sprendimus, tačiau visgi visi diskusijos dalyviai sutarė, jog žmogui reikia ir gyvo bendravimo, kavos pertraukėlių, bendrų pietų, kuriose, kaip teigė vienas iš pranešėjų Hans Migschielsen ir gimsta geriausios idėjos ir nauji projektai.

Klaipėdos liberalaus jaunimo organizacijos  atstovai teigė, jog pandemija jų veiklą šiek tiek pakeitė, bet tikrai nesustabdė. Vitold Dvorak teigimu, jei organizacija turi stiprią kultūrą, jai jokios pandemijos nėra baisios. Tereikia gerbti, branginti, domėtis vienas kitu ir palaikyti kiekvieną komandos narį. Taip pat, jaunuolių teigimu, vienas iš teigiamų pandemijos padarinių yra tai, jog pripratome naudotis IT įrankiais ir kiekvienas žmogus gali prisijungti prie organizacijos ar organizacijų netgi tada, kai fiziškai dalyvauti negali.

Trečioje diskusijoje „Dalyvavimas krizėje“ (eng. Participation in Crisis) buvo aptariamas jaunimo sektorius ir kaip jų veikla pasikeitė per keletą mėnesių. Pasak pranešėjų, kai kurios organizacijos laimėjo, kai kurios nerado būdų kaip perkelti savo veiklą į nuotolinę erdvę ir dar tik turės tokių būdų ieškoti. Giuseppe Porcaro teigimu, visos organizacijos turi pergalvoti savo veiklas, surasti būdų kaip veikti mažesnėmis grupėmis, atrasti atviras ir dar pilnai neišnaudotas vietas. Nuotolinius susitikimus įgalinančios platformos yra ne tokios įtraukiančios ir tampa vis labiau nuobodžios. Tuo tarpu, Agnes Balazsi-Pal teigia, jog pandemija padidino visuomenėje egzistuojančias problemas – ne visi žmonės turi galimybę įsigyti kompiuterius ar įsidiegti internetą, yra žmonių, kurie šios pandemijos metu liko nuošalyje ir negalėjo naudotis nuotolinių susitikimų galimybėmis ar net lankyti pamokas.

Ketvirtojoje diskusijoje „Miestas. Jaunimas. Ateitis“ (eng. City. Youth. Future) buvo kalbama apie tai, kaip miestai gali atkurti santykius su jaunimu ir bendruomene, kokios gali būti miestų vizijos. Pirmieji savo miestus ir vizijas atskleidė Bragos (Portugalijos) ir Klužo-Napokos (Rumunijos) merai. Abu merai pasisakė už tai, jog miestų bendruomenės turi būti įtrauktos į procesus per dalyvaujamojo biudžeto ar panašias priemones. Emil Boc, Klužo-Napokos meras paragino savo ir kitų miestų gyventojus, nebijoti svajoti ir dalintis savo svajonėmis. Judit Balogh, Europe Goes Local koordinatorė teigė, jog labai svarbu reguliariai atnaujinti jaunimo poreikių tyrimus, auginti jaunimo kompetencijas ir suteikti jiems bei jaunimo darbuotojams galimybes veikti.

Daugiau informacijos apie konferenciją ir diskusijų įrašus galite rasti Citizen Y Facebook paskyroje – https://www.facebook.com/citizenyresourcecentre