fbpx

Teigiama, jog jaunimo politinis raštingumas bei dalyvavimas rinkimuose nėra aukštas. Projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinės 2021“ platforma „Dialogai“ siekia padidinti jaunų klaipėdiečių politinį raštingumą bei atlieka jaunimo politinio raštingumo tyrimą Klaipėdos mieste.

Lygiai prieš metus vyko pirmoji jaunimo politinio raštingumo apklausa, kurią parengė platformos „Dialogai“ įgyvendintojai Klaipėdos universitetas (KU). Apklausoje sudalyvavo 515 jaunuoliai nuo 14 iki 29 m. Jaunimui buvo pateikti įvairaus sudėtingumo ir skirtingas politikos sritis apimantys klausimai su vienu teisingu ir keliais neteisingais atsakymų variantais bei galimybe pasirinkti sąžiningą atsakymo variantą „nežinau“.

Remiantis apklausos rezultatais, jog jaunimo politinis raštingumas bei įsitraukimas į vietos politinį gyvenimą yra žemas, rudenį Klaipėdoje buvo organizuojami mokymai, diskusijos ir debatai apie politinį raštingumą, viešąjį kalbėjimą, kūno kalbą. Su jaunimu dirbo savo sričių profesionalai, KU profesoriai, lektoriai taip pat diskutavo patyrę uostamiesčio politikai – buvę Klaipėdos merai Rimantas Taraškevičius, Benediktas Petrauskas ir Vytautas Čepas.

Tikimasi, jog šie renginiai prisidėjo prie Klaipėdos jaunimo politinio raštingumo gerinimo. „Manau, kad tiems, kas dalyvavo apklausoje bei platformos „Dialogai“ vykdomose veiklose, pavyko pagerinti savo politinio raštingumo gebėjimus, suvokimą apie tam tikrus politinius procesus ir apie tai, jog domėtis politika yra svarbu“, – teigia platformos koordinatorius, KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas prof. dr. Jaroslav Dvorak.

Siekiant įvertinti nuo 2020-ųjų pakitusį Klaipėdos jaunimo politinį raštingumą, šiuo metu yra atliekama nauja apklausa. „Apdoroję rezultatus pateiksime lyginamąjį tyrimą spaudos konferencijoje visuomenei bei mokslinio pobūdžio publikaciją apie jaunimo politinio raštingumo lygį Klaipėdoje. Rezultatais pasidalinsime su už jaunimo politiką atsakingomis institucijomis“, – pasakoja profesorius J. Dvorak.