fbpx

Projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ komanda tęsia svarbiausias veiklas ir praktinėmis žiniomis dalinasi tarptautiniu lygiu. Tris dienas vykusiame Baltijos šalių miestų sąjungos jaunimo komisijos atvirame susitikime, pristatytos Klaipėdos projekto įgyvendinimo gairės – įgyvendintos veiklos, būdai kuriasi pasiekta tikslinė auditorija (jaunimas nuo 14 iki 29 m.), veiksmai pritraukiant jaunimą iš kitų miestų. Surengtų dirbtuvių metu išgryninti 3 jaunimui patrauklaus miesto prototipai, kuriuose išdėstytos jaunimui aktualios vizijos ir idėjos.

Nors titulo metai jau baigėsi, #chooseklaipeda komanda tęsia pradėtus darbus: dalyvauja diskusijose, mokymuose, susitikimuose Klaipėdoje, Lietuvoje ir Europoje, dalinasi gerąja patirtimi su kitais.

Klaipėdos jaunimo patirtis – tarptautiniu lygiu

Gegužės 17-20 d. koordinacinė projekto komanda viešėjo Baltijos šalių miestų sąjungos jaunimo komisijos atvirame susitikime. Jame pasidalinta praktinėmis žiniomis apie įgyvendinto projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ sėkmę, jo veiklas, būdus kuriais pasiekta tikslinė auditorija (jaunimas nuo 14 iki 29 m.), kaip pritrauktas jaunimas iš kitų miestų.

Gerosiomis patirtimis pasidalino Klaipėdos miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Valadkienė, kuri lydėjo projektą viso įgyvendinimo metu. „Projekto dalyvavimas šiame renginyje suteikė puikią progą pasidalinti savo patirtimi įgyvendinant jaunimo politiką mieste. Taip pat tai skatino sužinoti naujų būdų ir metodų kaip pagerinti Klaipėdos miesto savivaldybės programą. Projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021” dalyvavimas šiame susitikime suteikė galimybę susipažinti su organizacijomis bei savivaldomis įgyvendinančiomis jaunimo politikos priemones ir mokytis iš jų“, – sakė Aistė Valadkienė.

 

Dirbtuvių metu išgryninti 3 jaunimui patrauklaus miesto prototipai

Susitikimo metu Klaipėdos jaunimas tarptautinę auditoriją pakvietė į neeilines dirbtuves, kurių tikslas – sukurti draugišką jaunimui Baltijos regiono miesto prototipą ir parodyti kokius žingsnius turi atlikti miestas, svarstydamas galimybę teikti paraišką Europos jaunimo sostinės titului gauti. Dirbtuves kuravo ir modeliavo „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ platformų „Jungtys“ ir „Potencialas“ koordinatorė Aleksandra Lobaškova.

Dirbtuvės startavo pasidalinimu mintimis apie kiekvieno atstovo miesto privalumus ir trūkumus. Vėliau, susibūrus į 3 skirtingas grupes, kurias sudarė jaunimas iš Suomijos, Austrijos, Lietuvos ir Latvijos skirtingų miestų, išgryninti pagrindiniai aspektai, kaip turėtų atrodyti jaunimui patrauklūs miestai. Daugiausia dėmesio skirta tvarumui, savęs analizei bei psichologinės sveikatos gerinimui, erdvėms, kuriose galima leisti laisvalaikį. Dirbtuvių pabaigoje gimė 3 miestų prototipai, kuriuose jaunimas veržtųsi gyventi.

Pirmasis miestas apėmė 4 pagrindines sritis: neaktyvaus jaunimo skatinimą, bendruomenes, politikus ir savivaldybės darbuotojus bei aktyvųjį jaunimą. Siekiant skatinti neaktyvius jaunuolius, dirbtuvių dalyviai siūlė jaunimo darbuotojų darbą gatvėse, POP-UP renginius atvirose erdvėse, kur jaunimas pats galėtų organizuoti veiklas. Modeliuojant pirmojo miesto prototipą, bendruomenių įtrauktis būtų skatinama jungiančiais renginiais, jaunimo ambasadorių tinklu bei galimybe prisidėti prie rinkimų. Išskirtas jaunimui itin svarbus politinis aspektas – įtrauktis į sprendžiamuosius klausimus. Vertinant jaunuolius priskiriamus aktyviajam tipui, paveikiausios priemonės – atviros paskaitos aukštosiose mokyklose, vyresniųjų savanorystė mokyklose, erdvės jaunuoliams.

Antrajam jaunimo sukurtam miestui suteiktas „Jansk“ pavadinimas, kurio reikšmė – „Prisijunk prie aktyvaus, natūralaus sielos rakto“ (angl. Join active natural soul key). Pagrindiniai šio miesto aspektai atspindi ne tik jaunimo erdves, bet ir didesnį dėmesio skyrimą jaunimo darbuotojams mokyklose ar kitose jaunimo erdvėse. Šiam prototipui priskirtas ir svarbus noras prisiliesti prie gamtos miesto centre.   

Trečiasis jaunimui patrauklus miestas turėtų atliepti gamtos puoselėjimą, tvarumą, miesto pritaikymą neįgaliesiems. Prie šių miesto detalių buvo pridėtas ir nevyriausybinių organizacijų tinklas, viešasis sodas, psichologinės sveikatos gerinimo aktyvus skatinima, laisvos jaunimo erdvės laisvalaikiui. Dace Rībena, Rygos savivaldybės jaunimo centro „KAŅIERIS“ vadovė pažymėjo: „Uostamiestis tapo įkvepiančiu pavyzdžiu, iš kurio Rygos ir kitos savivaldybės galėtų pasimokyti naujovių, atsidavimo ir rezultatų siekimo jaunimo politikos srityje“.

Dmitrijus Zverevs – Rygos miesto tarybos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Jaunimo skyriaus vadovas, paklaustas, ką jis išsineša iš dirbtuvių, atsakė: „Džiugina #chooseklaipeda komandos skaičiai ir statistika, kokią įtaką Klaipėdai padarė buvimas Europos jaunimo sostine“.

———-

2018 m. Klaipėda buvo tituluota 2021 m. Europos jaunimo sostine. Klaipėdos miestas yra pirmasis šiaurės Europos miestas laimėjęs šį titulą. Per visus pasiruošimo ir titulo metus buvo įgyvendinta per 255 įvairių renginių vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Projektas po savęs paliko ne tik atsiminimus, tačiau ir iniciatyvas, kurios ir toliau yra tęsiamos. Dalyvaujamasis biudžetas, virtualios realybės priemonė skirta ugdyti empatijai, Lietuvos jaunimo sotinės iniciatyva ir dar daug kitų priemonių, kaip jaunimą ugdyti, motyvuoti ir skatinti veikti.